- vienašlaitis
- vienašlai̇̃tis, vienašlai̇̃tė bdv. Pardúodamas nãmas su rūsiù ir vienašlaičiù stógu.
.
.
vienašlaitis — vienašlaĩtis, ė adj. (2) NdŽ, DŽ1 kuris su vienu šlaitu, nuolydžiu (ppr. apie stogą): Atviros vienašlaitės gonkelės labiausiai paplitusios pietryčių Lietuvoje rš. Vienašlaičių šiltnamių tėra įstiklinta tik viena pusė, kuri atkreipta į pietus rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vienšlaitis — vienšlaĩtis, ė adj. (2) DŽ1; LTEIV26 žr. vienašlaitis: Kai kurių v[artų] arkos turėjo dvišlaičius ar vienšlaičius čerpių stogelius MLTEIII693. Vienšlaitis jų inspektas sp. | Vienšlaĩtis profilis PolŽ1206 … Dictionary of the Lithuanian Language